Vaiko gimimas yra sąmoningas žingsnis, kurio žengia nedaugelis. Ir tam yra paaiškinimas.
Kiek vaikų nori protingiausios moterys / Moje koliažas, nuotrauka Getty Images, depositphotos.com
Mes gyvename pasaulyje, kuriame nuolat bandome permesti mintį, kad visi turėtų norėti vaikų ir galiausiai jų susilaukti. Tačiau tėvystė nėra nei likimas, nei diskusijų dalykas. Nėra vieno teisingo pasirinkimo.
Sprendimas turėti vaikų yra labai asmeninis reikalas, ypač moterų. O kadangi tai asmeniška, vadinasi, tai liečia ne ką kitą, o tik ją pačią, rašo „Your Tango“. Jei moteris nori septynių vaikų arba nenori nė vieno, tai visiškai jos reikalas.
Tuo pat metu evoliucijos psichologo Satoshi Kanazawa tyrimai parodė, kad didėjant moters IQ, jos noras turėti vaikų mažėja. Savo knygoje „The Intelligence Paradox“ Kanazawa teigia, kad už kiekvieną papildomą 15 IQ taškų moters noras turėti vaikų sumažėja 25%.
Be to, jo tyrimai rodo, kad intelektas gali būti perduodamas berniukams iš jų motinų per X chromosomą. Bendrasis intelektas turi aukštą paveldimumo lygį, ir manoma, kad genai, turintys įtakos intelektui, yra X chromosomose. Tai reiškia, kad berniukai intelektą paveldi išskirtinai iš savo motinų, o mergaitės – iš abiejų tėvų.
Kai kurie tyrimai rodo, kad pirmagimiai dažnai yra protingesni už savo jaunesnius brolius ir seseris. Tačiau tai paaiškinama ne genais, o tuo, kad tėvai vyresniam vaikui kelia didesnius reikalavimus nei jaunesniam. Galiausiai vaiko intelektą įtakoja daugybė veiksnių, o mamos noras (ar nenoras) turėti vaikų beveik neturi nieko bendra.
Todėl moterys neturėtų jaustis kaltos dėl savo sprendimo gimdyti ar ne.
Daugiau tyrimų ir psichologijos naujienų
Anksčiau Moje pranešė apie 3 „auksinio vaiko sindromo“ požymius. Psichologas Markas Traversas teigia, kad auksinis vaikas taip pat kenčia, nes neturi žodžio, daugeliu atvejų jausdamas spaudimą pateisinti jam keliamus itin didelius lūkesčius.
Be to, mokslininkai nustatė, kad moterys per dieną ištaria 3000 žodžių daugiau nei vyrai. Naujajame tyrime išnagrinėta 630 000 įrašų iš 22 skirtingų tyrimų keturiose šalyse. Į imtį buvo įtraukti 2197 dalyviai nuo 10 iki 94 metų amžiaus.
